Naktis
nubarsto dangų sidabru
Ir
visas skliautas skamba,
Varpelius
judina aušroj
Saulutės
spindulys,
Vėjelis
– toks jaukus
Už
mūsų lango…
Gal
jau nubudai ir jau keliesi,
Užuolaidas
atitrauki,
Dabar
žiūrėsime abu į vieną
Laimės
žvaigždę…
Nušvito
dangaus skliautas,
Varpeliai
vis dar skamba,
Atgimsta
mintyse viltis,
Kad
mes – amžini
Ir
skambesys širdžių
Bus
amžinas…
Kūnas
dulkele pavirsta,
O
siela tarp žvaigždynų sklando
Ir su
kiekvienu judesiu
Pajudina
varpelį –
Mūsų
laimę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą