Kol
gyva moteris,
Tol
ir šviesa gyva,
Saulės
visada stokojame,
Jos
neatstoja mėnuo danguje,
Jis
apšviestas tik saulės,
Spindi
naktimis,
O
dieną blykšta ir nematoma ranka
Jo
veidą paslepia
Ir
pasilieka pjautuvas,
Kuriuo
naktis skaičiuojame.
Kur
metai, ten aušra,
Žvaigždės
– po kojomis,
Jos
visada juk – danguje, –
Mūsų
vaikai, paguoda,
Rojus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą