Gandrinės

Pavasarį ankstyvą

Nuo tuščios žemės

Pakeliu akis į dangų, –

Šilta iš tenai,

Naktimis Paukščių Takas

Žvaigždžių pilnas,

Tik pagal jį matuoja kelią

Grįžtantys paukšteliai –

Nuo mažo iki gulbių,

Gagena žąsys,

Kalena ant stogų gandrai…

Kas susuka lizdus ant dirvų,

Ežeruose – iš nendrių,

Prisirenka šapų nuo žemės,

Kamuoliukus molio šlaksto vandeniu, –

Kiekvienas pasirūpina savaip vaikais...

Ir mūsų akyse svarbiausia –

Laimė,

Kad augtų ir stiprėtų

Artimi, mieli vaikai, –

Kaip širdyje jauku ir šilta,

Kada juos matai.