Palaimos akmenėliai

Palaiminti tėvai,

Nes mes – vaikai,

Nauja, kita karta,

Daugiau pamatę

Ir plačiau aprėpę,

Nei savo kaimas

Ar karklais aptvertas,

Mažas kiemas...

Neatsidžiaugia ir vaikaičiai,

Ką jiems tėvai įskiepijo:

Po akmenėlį išminties,

Krepšelis nešamas pilnėja,

O horizonto pakrašty

Jį išpila lyg smėlį…

Kokia laiminga jau esu, –

Surinkau pūdą akmenų,

Tiek pat suvalgiau duonos,

Pabėriau paukščiams

Vis po gabalėlį,

Žvirbliai padėkojo,

Gulbės lesė iš delnų,

Čiurkšle vanduo iš jų tekėjo…

Palaima, kad čia gyvenu,

Palaiminti tėvai už viską,

Ką į mane įdėjo.