Pasiilgstu
jaunystės,
Anykštos
upės garso,
Baltų
vyšnių žiedų,
Obelų
prie pakrantės,
Vadovėlių
primargintų
Auklėtojos
sakymo,
Kad
tausotume savo akis,
Kada
skaitėme ir naktimis…
Pasiilgstu
ir šiandien,
Kaip
tada, tavo balso,
Jis
man ausyse
Nuo
to laiko išlikęs,
Niekuomet
nepaliks...
Visi
vandenys suteka
Į
Šventosios sroves,
Iš
visų ežerų – po lašelį,
Iš
dangaus ši vilnis...
Mums
būna sunku,
Bet
vienodai ir gera,
Kai
užplūsta banga
Iš
vienintelės mūsų širdies…
Skambink,
rašyk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą