Po
šapais, šapeliais,
Skuzdėlytės
peri,
Išneša
į saulę,
Vėl
į lizdą krauna,
Nespėja
prie darbo,
Lietutis
išmaudo…
Kruta
žemės akys,
Mato
jos kiekvieną
Nuo
dilgėlės daigo
Iki
aukštos smilgos, –
Dabar
visi stiebiasi…
O
aukščiausiai tupi
Šarka,
ta pleputė,
Mačiau
ir berželyje
Lizdą
susisukusi.
Pušynas
vis barsto
Senas
šapų sruogas,
Išpurentoj
žemėje
Vasarą
bus uogų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą