Gera man miške

Sunku patikėti,

Bet man labai gera,

Miškas – žaluma,

Vaistas protui, kūnui, –

Džiaugsmas, laimė,

Kai alsuoji pilna krūtine.

Prie medelių – daug žibučių

Ir žalių paparčių,

Ieškau vieno žiedo,

O jis – čia,

Jis – nematomas,

Įsuktas į lapą,

Laišką ar melodiją,

Pakartotą tavo širdyje…

Kaip man gera –

Žiūrėti į dangų

Pro medžių viršūnes,

Prie debesėlio balto

Ilgesį prisegti ir lydėti,

Kada jis užges,

Kai man gera, –

Pražysta ir papartis

Po sniegu ir saulės atokaitoje…

Gera gera,

Kada tu šalia.