Prašviesėjimas

Žmogus toks mažas

Tarp bangų

Didžiulio vandenyno,

Žmogus - taškelis

Danguje, tarp debesų,

Žmogus, smiltelėje užgimęs,

Smiltele grįžta

Į žemės gelmes,

Paskui į dangų kyla

Jo nemirtinga siela

Ir žodis, ir tiesa,

Kad gyvenai ir išeini.

Žmogus toks didelis,

Kada ant rankų kelia

Ateitį laimingą...

Bet kiek yra tokių?

Dabar tik pakilau

Ir bangą pavijau...

Skrendu.