Motinos žvaigždė

Žvaigždelės sukasi ratu

Ir niekad nesusiduria,

O tiek jų daug skliaute -

Vis bandau suskaičiuoti,

Bet nesiseka...

Tokia ilga žiemos naktis,

Bet debesys pavydi,

Uždengia savo delnu,

Net susiraukusia kakta

Ir tamsu akyse,

Bet juk žinau,

Kad žvaigždės švyti...

Turiu tik vieną žvakę,

Laikau kaip šventąją relikviją,

Ją uždegu slapčia,

Kai jau visai tamsa

Ir vis matau pro ją

Visos šeimos akis,-

Jos ir dabar vis lydi.

Švelniai paklausia ir sapne

Dar kai kada mama:

-Kaip tau, dukrele,

Ar diena pasisekė?