Pačios gražiausios
Yra sniego raidės,-
Nupiešia vėjas sūkurius,
Po to vėl nupučia
Į lygų baltą slėnį
Ir nugula kupstų pečius.
Sausa žolė ir krūmai
Rašo vėl ant sniego
Šešėliuose ilgus pirštus,
Pavarto šaltis ir užmiega
Po plikledžio žvarbaus.
Kai žvaigždės šviečia,
Gintarinės raidės
Po kalnelius tik išsimėto
Ir rašo žiburius savus,-
Nėra trobos prie kelio,
Kur nerašytų vėtros
Kaskart kitos raudos...
Oi, raidės – mažos,
Smulkios, nudėvėtos -
Pradingsta tik pavasarį,
Paskęsta polaidžio
Upeliuose - šventas vanduo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą