2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Visų laikas vienodas

Pasiglemžė ruduo dobiliukus
Nuo gelstančio dirvono
Ir vėjui liepė skinti medelius,
Bet saulė jų pasigailėjusi užstojo
Ir papuošė rausvai klevų lapus...
Tarp žalių alksnių tarsi žvakė
Dega, spinduliuoja-
Paglosto pavieniui vėjelis
Jau užmiegančius pumpurėlius,
O lapą, mačiusį dangaus malonę,
Pakėlęs neša per laukus.
Į medžio kasmetinį pažinimą
Žmogaus likimas panašus-
Bejėgis kūdikis, dar ką tik gimęs,
Po metų taria jau pirmus žodžius.
Dažnai pasako- svetimi greitai užauga...
O, ne. Visiems vienodas laikas
Ir ateis ruduo...
Bet ne vienodai lapai krenta-
Iki žiemos tik ąžuolai žaliuos.
2009

Komentarų nėra: