Valtelėje abu...

Vėjelis valtį pasiūbuoja-
Joje tik mudu-taip ramu...
Vanduo plačiai prieš akis išsilieja,
Toliau siūbuoja nendrės,
Saugančios nuo potvynių krantus.
Ir mūsų keliai siekiasi,
Kada prieš vienas kitą sėdim;
Nesuskaičiuot, kiek akyse dar žiburių.
Nebežinau, ar saulė šviečia,
Ar žiba tūkstančiai žvaigždučių
Ir atsispindi nuo melsvų bangų.
Kada mano ranka tavo delne
Nusvyra pailsėti, irklai miega,
Aplink tylu, atsikvepiu-gelmė
Tokia gili į širdį įsirėžia,-
Tarsi valtelė beldžiasi į krantą,
Lyg paslaptingoji gyvenimo tėkmė...
2009