"Kiek medžių prie kelio
Ir akmenukų upelėje",-
Tą pasaką seka
Mačionių miške
Prie ąžuolo seno,
Eglės žaliaskarės
Genelis raibasis,
Kai mąžta delčia.
O rytui išaušus
Pakyla vėjelis,
Pašiaušia pakaušius
Jauniems ir seniems.
Praskrisdamas klauso,
Kur tyli miegaliai,
Ir kelia nuo lapų,
Rasos atsiriekus
Dažniau paragaut...
Surasiu mažytę
Išplautą kriauklelę-
Čia upės čiurlenimą
Tylų girdžiu...
Dar kala ten stuobrį
Ir triukšmą vis kelia,
Tai pasaką gražią
Rašau, ką regiu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą