Kaip gera, kai sulaukiu ryto-
Tokia dabar naktis ilga.
Pažadina saulė kas rytą
Į langą spinduliais pabelsdama.
Susilankstau pievų paklodę,
O rankšluostėlį- nuo dangaus,
Kur raštais žvaigždės-tulpės, rožės-
Į gražų kelią šauks, sutiks ir lauks...
O ant pečių kuprinė-taip ir drožiu
Per kalnelius, aplenkdama balas,
Kad niekas susitikęs nesakytų:
"Kiek purvo būna kelyje"...
Sustabdo vasariškas miško grožis-
Gal beržo svyranti šaka?
Nejaugi į gyvenimo kelionę ruošia
Tilteliai per gilias upes?
Siūbuoja atramos, jeigu turiu jėgų,
Tada be jų-kaip paukštis
Prabėgu, sukasi galva...
Taip vakaras sutinka iš kelionės,
Pailsus suneriu viršum galvos rankas-
Dangus, atrodo, gula pažeme...
Juk nugalėjau- sveikina mane.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą