Dažnai keliuosi naktį
Ir rašau tau laišką;
Kaip Eglė-motina
Iš pasakos liūdnos.
Kurgi dabar gražuolis
Mano sūnus Beržas,
Kaip ten jam sekasi
Toli nuo Lietuvos?..
Ir visi medžiai vėjuje
Linguoja, vargsta,
Bet mano akys seka-
Saulei tekant,
Besileidžiant vakaruos.
O kas paglostys tavo ranką,
Kas ilgesio lopšinę
Tau dainuos-
Juk negirdėsi jos...
Prie drebulėlės tenka glaustis-
Abi tyloj budėsime
Be žodžio ir dainos.
Kas po pasaulį taip lengvai
Suaugusius vaikus išbarsto?
Juk medis auga
Tik gimtinės miškuose,
Prie motinos žilos.
2009
2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą