Jūra plati, į vandenyną įsilieja
Ir šniokščia vandenų banga sūri;
Net neapžvelgsi viso horizonto-
Jis susilieja su bekraščiu dangumi...
O ežerai-žemės akelės skaisčios,
Gaivinanti vandens vėsa skaidri;
Lyg veidrody matau ir savo veidą-
Oi, plaukia , raibuliuoja išsiraitę
Mažyčiai debesėliai lyg puta balti.
Ir vidury tarsi maži kupsteliai
Žaliuoja tarp bangų kalva...
Kasdieną pasilenkusi semiu-
Lyg pro pirštus srovena
Legendomis šalis apipinta.
Čia Žilvinas ir Eglė laimingai gyveno,
Kol neišplovė pykčio mariose banga,
Todėl bijojo žmonės jūrų jau nuo seno,
Bet galynėjosi su neganda baugia.
Tokia gal prigimtis-už jūrų, marių
Išleidžia motinos išbandymams dukras.
Gal viliasi-laimingas, kas toli gyvena...
O ežerėliuose skandina viltį ir svajas.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą