Nebūna vakaro,
Kol saulė nenurieda.
Dangus atrodo apvalus,
Jeigu nedengia debesėliai,
Bet ir pro juos raudonas ir gražus.
Atsisuku, kai noriu padažyti
Lūpas ir veidą vakaro gaiva.
Geriau "labanakt"nesakysiu,
Žiūrėsiu, kol užges žara...
Ilgėja spinduliai,
O vakaras pakvimpa
Lyg raudona rožė
Ir nusidažo sutema.
Nuskynusi akimirką,
Nepakartojamą saulėlydį-
Mūsų draugystės grožį
Kiekvieną vakarą atnešiu tau.
Kokia ryški naujai užgimusios
Aistros spalva...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą