Prie švelnių rankų prisiglaudę
Mažieji saugūs -vėjas nebaisus,
Bet juk ruduo-greit prasidės ir šalnos;
Užstojančių ir lapų nebebus...
Kai lieka ant šakelės vienas,
Tai glaudžiasi prie žemės po lapu,
Dabar jos šiltas delnas saugos,
Kasdien giliau paslėps vis po sniegu
Nuo žiemos šalčių ir speigų.
Išsaugota gyvybė padėkoja
Ir džiaugiasi, kad vėl išaugs
Tvirtu medžiu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą