Rudens lygiadienis praėjo

Rudens dienų lygiadienis
Lyg duonos trupinėlis
Sugrįžo jau aplaistytas
Ilga darbymečio skalsa.
Ir bėga iš paskos šešėliai-
Tai vis trumpėjanti diena.
Delne nukritęs obuolys-
Jau ne nuo vėjo;
Branda atėjo,
Raudoniu nusidažė
Tarsi saulės rutulys...
Skubėdama juos rinkti nesuspėju
Nušluostyt prakaito,
Nes dar reikėtų
Atkandus padalinti saulei, vėjui
Ir lietų nešančiam baltajam debesėliui
Už laimę nusiskinti
Ir vaišint svečią-rudenėlį.
Tiktai baugu pro petį pažiūrėjus,
Kaip skrenda metai vėjais...
Į juodą žemę sėklą-
Savo mintis beriu.
Skubu.
2009