Laukiu ryto vėjo

Lūpas sučiaupusi
Sutiksiu ryto vėją.
Akis užmerkiau,
Delnus atstačiau-
Krūtinėje taip gera,
Širdis suspurdėjo...
Remiuosi kojomis
Į žemės nugarą
Ir nieko nebijau...
Palauksiu balto debesėlio.
Ant jo saulutė ritinėjasi-
Dažnai matau...
Gal dar anksti,
Kad taip tylu,
Atrodo, paskubėjau
Ir per anksti iš miego
Prabudau...
Naktis-tai atspirtis,
Iš kelio takas,
Kuriuo po daugel metų
Į vėją vėl atsisukau.
2009