Kai rudenėja,
Jau galiu matyti,
Kaip tiesiasi vaga
Nuo mano kojų
Iki kito ryto-
Vėl naujos pradžios.
Į kur pakvies
Rudens arimai,
Kai baltas sniegas
Jas užklos...
Ranka paglostau
Vagą-lygią lygią.
Ji nuo vaikystės
Iki šios dienos,
Kai rudeniu alsuoja žemė.
Aš nešuosi knygą,
Kur žodžiai gimsta
Prie gyvenimo vagos
Ir iš gimtosios žemės-
Lietuvos.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą