Paguoda

Kai daug žinau,
Didesnis nerimas
Po širdį vaikšto
Ir slegia mintys
Kaip sunkus akmuo.
Pavasarį upelio neužtvenksi-
Jis prasiverš ir gurguliuos...
Kai nieko nežinau,
Kartėlis auga, tvenkias
Ir lūžta užtvankos,
Nubėga ašaros-
Sūrus, skaudus vanduo...
Geriau matyčiau,
Nors ir nieko nepakeisčiau;
Žinojimas-paguoda,
Įrašytas lyg ant akmenų skaldos.
2009