Galiu pasididžiuoti
Tik nubalusios galvos
Lengvute plaukų sruoga
Ir dideliais stiklais
Ant nosies-pora akinių;
Dar rankos, glosčiusios
Ne vieną galvą,
Ir ne vienas pabučiuotas,
Kuriam gal sekėsi,
O buvo ir sunku-
Gyvenime visokių
Buvo sutiktų...
Dabar išmokau nusijuokti
Iš negandų-mažų ir nesvarbių.
Tik spurda širdį,
Kai mano mylimus išjuokia,
O aš padėti niekuo negaliu.
Ne, nesakau, kad aš kitokia-
Be reikalo pešuosi,
Kai ką pavadinu kvailiu...
Tada gal nieko neišmokau-
Gal ir užgimstama
Su pykčio žymekliu.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą