Virė, virė košę...

Prie bendro stalo
Daug burnų prisėda,
Dalina riekę ir trupinėlius;
Pačiam mažiausiam-
Nieko nebelieka.
Ir kitą dieną tas pats bus...
Taip nuo senovės
Mamos košę virė
Ir erzino savo vaikus,
Bet kokią amžiną teisybę
Įsuko jų delne savo pirštu...
Pelytė vandenėlio bėgo-
Prajuokino po pažastimi.
Taip baigiasi ir mažojo
"Pirštelio" bėdos...
Su šypsena, tai pagaliau supratęs,
Sutinki.
2009