Gerai, kai žmonės nuolat šypsosi,
Nors ir dirbtine šypsena-šalta;
Užsideda lyg sielos kaukę-šypsnį
Ir būna mandagus visiems, viskam...
Tik gėlės, medžiai realybėje sustingę,
O keičia išvaizdą net musės, vabalai-
Kaip nenorėčiau būt greta su jais.
Kaip gera šypseną dalinti dangui, saulei-
Grąžina, atsilygina juk tuo pačiu.
Ir eina žmonės per pasaulį
Vieni su šypsena, kiti veidu piktu...
Ir nežinai, kuris atviresnių akių,
O aš-viena iš jų.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą