Skausmas-kančia

Vis negaliu priprasti
Prie beribio skausmo,
Ar savas, svetimas-
Visai tas nesvarbu.
Koks nenusakomas,
Gilus šis jausmas,
Kai kas nors verkia,
Aš drauge kenčiu.
Manau, visų širdis
Vienodai jaučia-
Bijau stovėti
Ir po lūžtančiu medžiu,
Nes toks stiprus
Ir šio galiūno skausmas;
O krisdamas
Palaužia ir kitus...
Todėl žiūrėdama
Tau į akis šypsausi-
Nešuosi skausmą į namus,
Pati viena verkiu.
Kodėl taip vieniši
Stiprieji auga?..
Bet kartais bėgu slėptis
Po kitu, linksmu-
Per daug pasauly
Skausmo ir kančių.
2009