Žiedų – daugybė, –
Žydi visas krūmas,
Tik du išsirinkau,
Nes jie į žemę žiūri,
Palinkę, betgi nenulūžę,
Kiekvienas – sau gražus...
Du gyvenimai – iš vieno kelmo
Ir tų pačių šaknų,
Kuriuos tik žemė peni,
O saulė šildo iš dangaus…
Jie primena senus metus,
Daugybę ir žiedų,
Mokyklos siaurus laiptus,
Ant durų – išleistuvių
Ąžuolo lapų vainikus,
Kvapnius bijūnus,
Paskutines tulpes,
Jazmino baltus žiedelius…
Kaip gera dviese,
Skaičiuoti žiedus,
Lyg praėjusius metus.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą