Pražydo krūmai, –
Baltos ir raudonos
Lauko rožės, –
Dygūs spygliai,
Gležni žiedeliai
Skleidžiasi drugiais,
Kitus kvapus užgožia...
Kai baigiasi kaštonų žvakės,
Alyvos byra nuolankiai,
Užleisdamos laukinei
Vietą rožei...
Kvapais gėriuosi,
Kaip šventą vandenį
Pirštais liečiu,
Dar gaivinuosi rasos lašeliu,
Byrančiu nuo rožės...
Žydėk į saulę atsigręžusi,
Kvepėk išaušus,
Spindėk ir vakare,
Kai saulė leidžiasi
Miško pavėsyje,
Už seno sodo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą