Puokštė po daugel metų

 

Žiedų – daugybė, –

Žydi visas krūmas,

Tik du išsirinkau,

Nes jie į žemę žiūri,

Palinkę, betgi nenulūžę,

Kiekvienas – sau gražus...

Du gyvenimai – iš vieno kelmo

Ir tų pačių šaknų,

Kuriuos tik žemė peni,

O saulė šildo iš dangaus…

Jie primena senus metus,

Daugybę ir žiedų,

Mokyklos siaurus laiptus,

Ant durų – išleistuvių

Ąžuolo lapų vainikus,

Kvapnius bijūnus,

Paskutines tulpes,

Jazmino baltus žiedelius…

Kaip gera dviese,

Skaičiuoti žiedus,

Lyg praėjusius metus.

Ona Baliukienė

Mokytojams

 

Ir vėl – rugsėjis,

Daugel metų atmintis,

Pasveikinimas ant lentos,

Baltai parašytas,

Glėbyje – puokštės gėlių,

Ant suolų – naujos knygos,

Dar sąsiuviniuose – tuščia,

Nėra ir pabraukta

Raudonu pieštuku,

Niekas neįrašyta ir dar netaisyta...

Mokytojau, tavo data –

Ne pirma ir ne paskutinė, –

Rugsėjo 1,

Kaip ir visada,

Atversi aukso skrynią,

Joje į vaikų akis

Tik iš tavo širdies ateina

Šypsenos ir žinios,

Sveikatos ir kantrybės.

Ona Baliukienė