Kalbėkime – kalba duota,
Kad mes suprastume viens kitą, –
Po daugel metų vis sapnuojasi,
Tu tyliai pradingsti,
O taip sunku paklydus,
Nežinomi keliai ir žmonės svetimi,
Nė ko paklausti negali…
Kalbėkime – turi išgirsti,
Nerišlūs žodžiai – tik sapne,
Aplinkui – vis kalnai, pakalnės,
Vieškeliai ir bėgiai dunda susikirtę,
Tyla – tai vienuma,
Kalbėkime, kai niekas nebegirdi,
Kas mintyse…
Taip gera – patylėjome,
Nors ir po daugel metų sveiką,
Pamačiau tave sapne, –
Pasiklydau kelyje,
Kalbu viena ryte.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą