Buvo ir nėra

 

Kaista ir beviltiška, –

Negali ilgai tikėti,

Kad buvo – nebėra,

Lyg du upeliai susibėga

Ir taip išdžiūsta,

Kai prisideda kaitra…

Kalbėjai apie lietų,

Skausmą ir takelį paežerėje,

Dvi ašaros ištryško

Ir veidu nubėgo,

Buvo – nebėra...

Nuplauna saulėtekį lietus,

O ašara – sūri ir vakarais,

Pėdas veide palieka,

Bus, kaip ir buvę,

Buvo ir nėra.