Kiekvienas daiktas virsta dulke,
Smėliu ar deglu,
Žvaigždele siela pakyla, –
Tu į tai tiki,
Kol esi gyvas...
Ir nesudegs viltis,
Kad ir akmuo liks amžinas,
Kai bus sunku,
Pašauksiu – atsiliepsi
Iš dangaus aukštybių…
Eini gyvenimo keliu,
O tavo takas – vienas iš kitų,
Semi iš smėlio kauburių,
Pro pirštus smiltys byra,
Jautiesi ir nedaugeliu,
Kuriuos žemė prisimena, –
Pelenas – vėl gyvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą