Iš praregėjimų

 

Skina gėlę – dovanoja,

Rožei spyglius apvynioja,

O žiedelis – nuostabus,

Kvapas jo labai svaigus…

Kerta žolę – suvynioja,

Kad nežūtų pievos sotis,

O žiema – tokia ilga,

Kaip sunki dažna liga…

Skauda gėlei, –

Jos stiebelis

Pasakyti to negali,

Tik užmerkia akeles,

Kaip visi –

Ir tu, ir aš.