Pražysta rožė,
Kai pajaučia šilumą,
Pakvimpa saldžiai,
Kai drugelis ją paliečia
Švelniu sparneliu,
Pajunta meilę išsiskleidusi,
Suvirpa liaunu stiebeliu,
Palinksta nužydėjusi,
Pabarsto žiedlapius
Ir virsta uoga
Tarp aštrių spyglių…
Tas gali skinti
Meilės vaisių,
Kas visą laiką buvo
Nuo pat pradžios
Su žiedeliu.
Ar tiek ištvėręs būtumei,
Kad nenuskintum per anksti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą