Pirmi žiedeliai – iš atolo,
Baltai pražysta pakelės,
Trumpai kirpti dirvonai,
Bet spėja nužydėti,
Subrandina smulkią sėklą
Ir pasisėja pakraščiais…
Toks minkštas žemės patalas –
Visų mūsų svajonė,
Saulėgrąžos pradžia –
Be aiškios pabaigos,
Boluoja visos pievos,
Lyg avinėlių garbanos,
Sniego puta karščiu alsuoja,
Bitutė neaplenkia nė vienos galvos…
Čia suradau ir laimę – penkialapę,
Pinu ant smilgos
Ir vainikėlius,
Žemuogėmis kvepiančias pakrūmes,
Miško takelius,
Laukiu, kada jais eisime abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą