Išskridę paukščiai
Ne visi sugrįžta, –
Nusilpsta kūnas
Silpsta ir sparnai,
O mintyse – jaunystė
Ir kartais pamiršti,
Kad nė sekundė nesugrįžta,
Skrendi ir nežinai,
Kur ir kada
Pasibaigia skrydis,
Į ateitį ir amžinai…
O žemėje vėl gėlės žydi,
Žieminės keliasi tik iš šaknų,
Kitų surenki sėklas,
Barstai jas po langais,
Ne visos ir sudygsta,
Džiaugiesi vienu žiedeliu…
Dalinuosi su tavimi
Dar šios minutės laime,
Vasaros džiaugsmu,
Liūdesiu ir skausmu...
Nejaugi amžinai?
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą