Nėra dienos,
Kad joje nebūtų
Vardo – šventės,
Kai mūsų dar nebuvo,
Buvo jau vardai...
Bažnyčių varpas skelbia:
Bus ir atlaidai,
Už menkas nuodėmes,
Paklydimus atleista,
Neklysdamas nerasi ir atsakymo,
Ką gero padarei…
Kai nuo žiedelių
Gailios rasos krenta,
Renki, spėji burtažodį,
Gal ten tavo darbai...
Piemuo, karalius,
Juokdarys, siuvėjas,
Žvejas, batsiuvys turėjo vardą,
Kiekvieną dangus laimina,
O žemė užkasa,
Kad čia išliktume
Su savitais vardais ilgai.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą