Kai lieka laiko
Nuo ruošos,
Vasaros lauko darbų,
Sėsdavo moterys
Tuoj prie ratelio,
Verpė ir audė
Ilgais ir žiemos vakarais,
Vilnas kedeno,
Vaikai pešiojo plunksnas, –
Kietos pagalvės –
Jau senos…
Verpiu jums atminties
Ilgą siūlelį, –
Ne mano šis ratelis,
Jeigu reikėtų,
Verpčiau, ausčiau,
Siūčiau auksu rūbą
Po visų darbelių…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą