Skubu padovanoti rožės žiedą, –
Neilgai jis žydės,
Trumpėja mūsų dienas
Ir dar trumpės…
Įdedu švelnų žodį į kiekvieną,
Rože tegu žydės,
Bitutės dūzgesys kiekvieną dieną
Man vis tave primins
Ir širdyje skambės…
Kai žiedelius paliečiu,
Krenta rytais rasa,
Po vieną garsą kviesčiausi,
Skambėčiau lyg styga,
Bet vėl atslinko sutema…
Ne visos gėlės užsimerkia,
Kitoms jėgų nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą