Vakar nutaikiau valandėlę tarp liūčių ir nuėjau į turgelį braškių - pilna prekeivių, įvairių kainų uogų. Stovi moteris ir tokia liūdna pasirodė. Prieinu arčiau, o ji net apsiverkė, - jos uogos buvo mažytės, susisukusios ir pigiausios. Sako, užėjo kruša ir nutalžė daržą, liko tik tokios. Negalėjau nenupirkti, nes sakė renkanti pinigėlius anūkėliams. Bekalbant taip švietė saulė, o staiga tokia liūtis užėjo, turėjau ilgokai pastovėti, kol baigsis. Liūtis būna ir su saule...
Išsirinkau geresnes parsinešusi, o kitas teko išmesti - karčios, kaip tos moters ašaros...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą