Nutilo vėjas – skelbia lietų,
Prieš audrą – debesys juodi,
Tas pats – ir skausmas,
Jei pabaiga – arti…
Ramybės laukiu – griaustinį išgirstu,
Ašara nurieda,
Širdyje – tylu tylu,
Jaučiu – artėja lietūs,
Audra – dar priešaky,
Sunku…
Žilvičiu virtau,
Drebule prie tako,
Lašai per lapus rieda,
Virsta upeliu ir nuteka sykiu...
Nors vieną lašą man palikit,
Pasidalinsiu su tavim
Ir vėju, ir lašu,
Kad nebebūtų žaibo prieš akis,
Audrų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą