Vergų paminklai

Į praeitį sunku pažvelgti,

Kol akyse – migla,

Tiek metų buvo skelbta,

Kad yra rojus žemėje

Ir amžina raudona rožė

Į atlapus įsegta,

Nors skaudus dūris –

Tautų širdyje...

Pavergtas ar vergas –

Vienas ir tas pats,

Naktis – tamsa,

Vienodai rodosi,

Tik sąskambis kitoks,

Dar likęs mintyse...

Didžiulė baimė ir dabar,

Kad pastatys ilgam paminklą,

Kuriame du stovi, –

Budelis ir nukankintas, –

Viename.