To,
kas mus jungia,
Baltagalvius,
šerkšnu nubarstytus,
Niekas
neatims jau niekada,
Nušvintame,
kaip žvaigždės danguje,
Kada
maži vaikai apspinta
Ir
liečia skruostą rankele...
Gyvenimas
mums skirtas,
Kad
būtume drauge
Ir
laimėje, ir negandoje,
Kai
žydi obelys
Ir
krenta obuoliai,
Juos
renkame į sterblę,
Nešame
ir nešame,
Kaip
ir savo dienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą