Per aukštai

Mamyte, kodėl pakabinai

Žaisliukus ant eglutės

Taip aukštai,

Kurių aš nepasiekiu?

Vaikeli, kad vis siektum

Augdamas linksmai,

Kad jie žibėtų tau

Ir man sakytum,

Kur žvaigždės ir kalnai...

Mamyte, aš per mažas,

Kaip man tai daryti,

Kad nesudužtų jų nė vienas,

Kai vėjas blaško

Ir skamba varpeliu?

Vaikeli, tas varpelis kviečia

Turėti daug žinių,

Po eglute padėjau knygą,

Ji – mano ir kitų gyvenimai,

Ant balto popieriaus,

Rašyta juodu pieštuku.

Mamyte, o apie ką rašysiu,

Kai pasieksiu,

Jei bent vienas jų suduš?

Vaikeli, tai bus naujas puslapis,

Kurį atversime abu.