Advento šakelė

Nulaužia medžiui šaką

(Tik vėjas turi galią)

Ir ilgai tabaluoja,

Tarsi skriaudų varpelis.

Aptraukia šerkšnas galvą

Ir vis dar nesiliauna,

Kas buvo ir nebuvo,

Atmintyje kariauja...

Paparčio žiedas miega

Pusnyne užsiglaudęs,

Neprašo jis malonės,

Nors niekas jo nerado.

Šaka – ne paskutinė,

O žodis – ne bežadis,

Papartį prisiminusi

Surandu vėjo pradžią.