Sutekantys upeliai

Šeima

Ledus išjudina

Pavasario šiluma,

Saulė ir nauja srovė,

Bet ta pačia vaga ji teka,

O saulė ritasi

Vis tuo pačiu taku

Per melsvą dangų

Paskui kitas žvaigždes,

Kurios nežinoma ranka

Nuo amžių valdomos.

Prisiminimai – praraja,

Į kuriuos grimztame,

Kad atsinaujintume,

Kalbėtume ir ta kalba,

Kuria senoliai šneka

Dievišką didybę garbindami.