Amžinybėje

Mes gimstame ir augame,

Kaip žemės grūdas,

Keičiamės per apskritus metus,

O saulė ir dangus

Papildo mūs aruodus

Ir sugrąžina šviesą

Per Kalėdas,

Palydi į Naujus ir Tris Karalius.

Taip mūsų šventės susimaišė,

Kad minime visus:

Šventovėse – į vieną Dievą,

Rytais, prie stalo –

Saulę,

O Mėnulį naktį,

Kurie apčiuopiami ir kūnu,

Bet sielai skiriame

Dangaus mėlynę,

Sujungiame lyg žemės polius,

Gyvybės ir mirties,

Tik taip mes – amžini.