Rūtoms

Po sniegu rūtos žalios,

Paparčiai pasislėpę

Nuo šalto žiemos speigo,

Nukritusi snaigelė

Juos kalbina ir šildo

Ir vakare, saulėtekį...

Žalią rūtelę skina

Ir į kasas ją pina,

Kad tik mergelė rastų

Sau tinkantį vaikiną...

Oi, nesakysiu rūtai,

Dėl ko ir kam ji tinka,

Nes ji ir pati žino.