Dangus
nebaudžia,
Žeria
spindulius
Žvaigždės
ir saulė,
O ant
eglutės,
Pačioje
viršūnėje,
Žaižaruoja
magiškas mums ženklas,
Kad
eidami neprasilenktume,
Pažintume
savo vaikystę,
Jaunyste
pasidžiaugtume
Ir
nusilenktume senatvei,
Kuri
jau čia,
Prie
mūsų slenksčio,
Su
balta skarele...
Tik
senas laimina
Dangaus
šviesa,
Apšvieskime
ir savo stalą,
Kad
artimus lydėtų
Visada
sėkmės žvaigždė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą