Gaivališkas prasidėjimas

Žemė nemiega žiemą,

Tik medžiai ir žolynai ilsisi,

Kad prisikeltų su nauja jėga,

Kada upeliai vėl patvinsta

Ir lenkia smilgas pievose...

Balta spalva ramina

Ant balto patalo – žymė,

Kad sėja grūdą subrandintą

Į juodą žemę,

Kuria einame...

Gyvybė pradėta anksti pavasarį,

Kai viskas žydi,

Kiekvieną žiedą lanko bitė,

Vėjas ir saulutės spindulys,

Palinksta smilga

Prie baltosios obelies...

Ir aš žydėsiu, – sušnabžda

Net vidury nakties.